
Tradiciškai puokštės ar keliaraiščio metimas siejamas su 14 amžiaus Prancūzija. Nuotaka buvo laikoma labai laiminga ir lydima sėkmės, todėl gauti dalelę "nuotakos apdaro" buvo laikoma sėkme tarp vargingai gyvenančių prancūzų. Neturtingieji griebdavo už nuotakos suknelės, kad nors dalelę jos atsiplėšti. Nuotakos siekdamos apsaugoti savo suknelę sugalvojo mesti puokštę arba keliaraištį.
Kita istorija keliaraištį sieja su "nekaltybe". Kai jaunikis demonstratyviai nuimdavo keliaraištį - viešai pranešdavo apie nuotakos "statuso" pasikeitimą.
"Kažkas naujo, kažkas mėlyno..." - dar vienas prietaras prieš vestuves, todėl nuotakos dažnai renkasi žydrus keliaraiščius, kad apsisaugoti nuo nesėkmės.
Šiandien prigijo tradicija, kai jaunasis nuima nuotakos keliaraištį, meta jį nevedusiems pabroliams, o jį pagavęs pabrolys turi užmauti keliaraištį netekėjusiai pamergei, kuri pagavo nuotakos puokštę. Tikima, kad ši pora bus sekanti, kuri tuoksis (nebūtinai vienas su kitu).



