Jaunavedžių kursai

"Romos katalikų bažnyčia laimina vyro ir moters santuokinį ryšį ir kviečia sužadėtinius dar kartą stabtelėti prieš darant svarbų ir sąmoningą pasirinkimą". Tam tikslui ir mes 2009 02 25 užsirašėme nuo 1991 m. veikiančiame Vilniaus arkyviskupijos šeimos centre į "Sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui kursus". Kursų tikslas - padėti besikuriančiai šeimai, informuoti sužadėtinius apie įsipareigoojimus ir atsakomybę. Misija išties kilni, tiesą sakant ir viliojanti. Centras įsikūręs šalia Aušros vartų, beeinant registruotis į jį plūdo daugybė jaunų žmonių, ant sienų iškabintos nuotraukos bylojo apie jame vykstančius linksmus, įdomius užsiėmimus. dar neprasidėjo kovo mėnuo, o kovą nebėra laisvų vietų!
Nuo kovo 25 - balandžio 15, 18 val. tris savaites mudu klausysimės 6 paskaitų, kurių temos:
1) Santuokos sakramento teisė (dėstys sesuo)
2) Santuokas sakramentas (dėstys 2 teologai, kunigai)
3) Bendravimas šeimoje (dėstys psichologas - psichoterapeutas)
4) Šeimos planavimo būdai. Gyvybės vertė. Vaiko raida nėštumo metu (akušerė ir teologė).
Su nekantrumu laukiame šių užsiėmimų, kurie anot kitų porų iš naujo suartina, padeda nuvalyti dulkes nuo santykių, padeda pažinti vienas kitą, išmoko kitaip žiūrėti į santykius...ir visa tai tik už menką 50 LT auką.

Sužadėtuvių metinės

Nepastebimai praėjo metai nuo mūsų sužadėtuvių...Artėjo ilgasis savaitgalis. Toma sėdėjo darbe, suskambo telefonas. Kitam laido gale pasigirdo Pauliaus balsas:
"Matai kalendoriuje 02 13 diena?" - netikėtai paklausė jis.
"Tądien tu turi būti laisva" - intrigavo toliau.
Toma dar bande spyriotis, kad niekas jai neduos laisvos dienos, bet Paulius buvo kaip visą draugystės laikotarpį ir vėl atkaklus...Pasiekė savo. Toma pasiemusi prašymą nusliūkino pas vadovę, galvodama, ką jai pasakyti. Bet neapsiriko pasakiusi tiesą, kad važiuoja kažkur ir nežino kur :) tik žino, kad reikia šiltai apsirengti. Vadovė su šypsena padėjo parašą ir Toma ant sparnų išskrido iš jos kabineto. Šaukė Pauliui į telefono ragelį : "gavau, gavau laisvą dieną!".
Visą savaitę vyko planavimas Tomai nežinant kelionės maršruto, jiedu pirko kuprinę, krovė daiktus, visą savaitę Paulius Tomai davė daugybę užuominų, lavino ir taip lakią jos vaizduotę. Darbo kolegės intensyviai splėliojo ir pasakinėjo Tomai :)
Ir galiausiai išaušo TAS rytas. Kai visi penktadienį dirbo, Paulius su Toma ir du fainuoliai, linksmuoliai jų draugai Tomas ir Rasa su kuprinėmis sėdo į mašiniuką ir lėkė Tomai nežinoma kryptimi.
Pirmas kelionės taškas - Ryga. Paulius pastatė automobilį prie vieno viešbučio, visi užsidėjo kuprines. Toma galvojo, kad visi patrauks prie viešbučio registratūros, bet kompanija pasuko tolyn...Atėjo į stotį, sėdo į pirmą pasitaikiusį tramvajų ir zuikiais pavažiavo kelias stoteles, išlipo ir ėjo, ėjo...Visą dieną šmirinėjo po Rygą, apsilankė Lido restorane, prisifotografavo. Jaukiai pasėdėjo kavinukėje, paminėjo Valentino dieną, gurkšnodami karštą vyną...
Po viso to ėmė kažkur skubintis. Visi juokavo, kad tuoj išskris lėktuvas, bet Tomos nuostabai priėjo Dauguvos upėje stovintį kruizinį laivą Tallink Regina. Tomai vos akys ant kaktos neiššoko. Tiek buvo džiaugsmo!!!Pirma kelionė laivu ir dar devynaukščiu!!!
Įspūdis toks: daugybė kajučių, koridoriai kilimais kloti, barai, kavinės, parduotuvė, laiptai paauksuotais turėklais, kazino, lošimo automatai, malonus patarnaujantis personalas...
Laivo motoras užburzgė, maloniai vibravo grindys po kojomis, ant stogo visi stebėjo, kaip pamažu jau sutemus "Regina" išplaukia iš Dauguvos upės...Vėliau naktį, laivas jau skubėjo dideliu greičiau, iš po laivo taškėsi purslai - tai stebėti buvo nepakartojama.
Pirma dalis prasidėjo kajutėje, su savo užkandžiais ir linksmybėmis, vėliau vakare kompanija išėjo linksmintis su visais ir šokti. Galiausiai, grįžę į kajutę visi užmigo bangų supimo užliūliuoti. Nepakartojamas jausmas miegoti lovai linguojant, lyg grįžimas atgal į vaikytsę...Prabudus naktį atrodė, jog laivas pasišokinėdamas skrodžia bangas.
Išaušo nuostabus rytas, visi išbandė kajutės patogumus: dušą :) įdomus jausmas maudytis laive. Būtinai išbandykit! Po rytinių švaros ritualų draugai nuskubėjo išbadyti laiviškų pusryčių ir grožėtis Švedijos uolėtais krantais, mažyčiais namukais ant jų, miškais...
"Reginai" prisišvartavus, kompanija puolė kūlversčiais su žemėlapiu rankose į Stokholmą. Aplankė lankytinas vietas, muziejus, laivų laivelių prigrūstą krantinę, pažiūrėjo kaip žaismingai prie karaliaus rūmų keičiasi sargyba, išbandė viešbučio tikrai purius švediškus patalus, keliolika kartų pralėkė su metro, bandė* nusipirkti vakarienei vyno ir kitos dienos 11 val. vėl lipo į laivą, šįkart Tallink Festival.
Ne veltui laivas užvadintas "Festival" (angl.šventė) - jis tiesiog sutvertas švęsti :) šis buvo daug modernesnis, su trim liftais, net dviem klubais ir kavinėm, geresnėm kajutėm ir muzika jose. Gaila, po tokios kelionės visi keleiviai buvo vangesni ir daugiausia tysojo krėsluose :) Laivo išvykimas buvo kelis kartus atidėtas, išplaukė keliom valandom vėliau (kas kėlė baisių minčių), bet galiausiai, jau sutemus pajudėjo - vaizdas pro langus buvo nuostabus. Ypač vėliau, kai pravyngūriavęs pro saleles, laivas išplaukė į jūrą...Tos bangelės ir beribis vanuo...Pasaka!Būtinai pakartosime!

Pabaigai, keletas pastebėjimų:
1) Laive - kas antras lietuvis,už kajutės sienų girdėjosi irgi lietuviška "lietuvių liaudies" šneka.
2) Stokholme per dvi dienas radome virš 10 besivoliojančių gatvėse plaukų gumyčių :)
3) Švedų vaikai tikrai turi savo nuomonę, kurią reiškia visu balsu :)
4) Tipiškas savaitgalio rytas: vyrai vežioja vaikučius su vežimėliais (dažnai po kelis), o moterys bėgioja su šunimis :)
5) Naujiena moterims: naujausia mada - viduržiemy trumpos trikotažinės suknutės.
6) Jų mėgstama sporto šaka: pasivaikčiojimas su slidžių lazdomis be slidžių :)


*Nei vienoj parduotuvėj neradom alkoholio,o mums tereikėjo vyno romantiškai praleisti vakarą. Galiausiai viena pardavėja pasakė: "Jūs niekur negausite vyno, jau vėlu, be to pas mus alkoholiniais gėrimais prekiaujama tik tris kartus per savaitę". Iš ties pagirtina, ar ne?

Šeimos taryba

2009 02 07 susirinko "šeimos taryba", kurią sudarė Toma ir Paulius bei abiejų tėveliai. Tarybos pirmininkas tądien buvo Pauliaus tėvelis, kuris ryžtingai dėstė mintis, siūlė sprendimus ir uždavinėjo klausimus. Klausė "kokios jaunųjų vizijos ir pageidavimai"...Susirinkimo metu buvo parengta strategija ir veiksmų planas, kurį keliais egzemplioriais surašė Pauliaus mama. Tądien buvo suplanuotas biudžetas, apspręstas svečių sąrašas, paskirstyti darbai, aptarti visi vestuvių atributai. Taip vestuvių vaizdas ėmė po truputį ryškėti. Galiausiai vestuvių planas aplaistytas šampanu...

Beje, jaunieji kažkur pametė vestuvių planą ir sąmatą :)

Renkamės bažnyčią

Norint pabaigti kalėdinę dovaną iki galo, reikėjo užtvirtinti mūsų išsirinktą datą bažnyčioje. Civilinės metrikacijos biurą iškart išbraukėm iš savo planų, nes jis nekelia jokių šventinių emocijų, o dvelkia tarybiniais laikais.*
Bažnyčią išsirinkti atrodė nelengva užduotis... Norėjosi jaukios, malonios širdžiai bažnyčios, norėjosi senų tradicijų... Keleta bažnyčių iškart atmetėme, vienos atrodė visai svetimos, kitos didingos ir šaltos...Pauliaus ir Tomos mamytės svajojo apie Kretingos vienuolyną. Apie jienuolius girdėta daug gerų atsiliepimų. Toma užsiėmė paieškomis internete. Paskaitę bernardinų istoriją su Pauliaus tėvėliais nuvykome į Kretingą. Mus priėmė barzdotas, ilgaplaukis vienuolis su rudu abitu perrištu virve. Taigi, 2008 12 27 pas vieluolį registracijos žurnale užsirezervavome rugpjūčio 1 dieną, 17 val. (ankstesnės valandos buvo užimtos). Vienuolis susakė dokumentų sąrašą, kuriuos reikės pateikti prieš santuoką** (net bažnyčia turi daug biurokratinių formalumų). Vėliau stebėjome kitos poros vestuves, kurias vedė šis vienuolis - jos iš ties buvo kažkuo kitokios, neįprastos, vienuolis žaismingai kalbino jaunuosius, juokavo...
Štai šiek tiek Kretingos vienuolyno istorijos:
Grafas Jonas Karolis Chodkevičius, norėdamas atitraukti gyventojus nuo pagonybės ir apsaugoti nuo protestantizmo, 1602 m. Kretingoje pastatė pirmą medinę bažnyčią. Ją prižiūrėti ir valsčiaus gyventojų dvasiniu gyvenimu rūpintis pavedė į Kretingą atvežtiems vienuoliams bernardinams (pranciškonams observantams). Per 1600-1617 m. laikotarpį pastatyta ir nauja mūrinė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus bažnyčia bei bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynas. Vienuolyno ir bažnyčios pastatymui Chodkevičius paskyrė Kretingos dvaro 12-os metų pajamas. Atsinaujinus karams su Švedija, Kretingoje apsistoję švedų kariai 1659 metais apiplėšė ir smarkiai nusiaubė bažnyčią ir vienuolyną. Jiems pasitraukus naujo dvaro savininko Jono Kazimiero Sapiegos lėšomis bažnyčia buvo remontuojama.1940 07 26 vienuolynas bolševikų valdžios uždarytas, kai kurie vienuoliai ištremti, o pastatuose apgyvendinta Raudonoji armija. Bažnyčia ne kartą perstatyta, remontuota, todėl joje yra įvairių stilių - gotikos, renesanso bruožų, 7 barokiniai altoriai. Po centriniu altoriumi yra palaidota didikų bei vienuolių. Ant sienos kabo Jono Karolio ir jo žmonos Sofijos Chodkevičių portretai.




*Pagal CK: jaunavedžiai turi pateikti bažnyčios išduotą išrašą civilinės metrikacijos įstaigai, kurios teritorijoje yra bažnyčia, per 10 d. Jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime nurodyta santuokos data. Jeigu per šį terminą pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.
** Abiejų krikšto liudijimai (toje bažnyčioje, kurioje krikštyti)
Abiejų laisvo stovio liudijimai, kad dar nesame priėmę Santuokos Sakramento (Krikšto bažnyčioje)
Klebono leidimas tuoktis kitoje parapijoje (iš Vilniaus parapijos klebono)
Pažyma apie išklausytus pasiruošimo santuokai kursus (galima bet kur)

Išsirinkome datą

Nuo rudens buvom paskendę darbuose, bet mintyse vis šmėkšteldavo mintis, kad reikia pagaliau išsirintki mūsų šventės datą. Jau artėjo Kalėdos, norėjosi vienas kitam padovanoti kažką ypatingo...Ir kažkaip nejučia abiems kilo mintis padovanoti vienas kitam vestuvių datą... Galvoje sukosi daug minčių: kad tik TĄ dieną nelytų ir nesugadintų nuotraukų, kad TĄ dieną nereikėtų braukti suknelės kraštų per purvynus, kad TĄ dieną nebūtų šalta ir nereiktų suktis į kailinius... Norėjosi, kad visiems būtų šilta ir jauku ir kuo mažiau rūpesčių. Vadovavomės dviem taisyklėmis:
1. Vasara - geriausias vestuvių metas.
2. Jei švęsti - tai po egzaminų sesijos.
Ir galiausiai dūrėm pirštu į 2009 rugpjūčio 1 dieną!

Pradžių pradžia

Pradžių pradžia atsitiko 2008 vasario 16 dieną. Vasario 15 Paulius parlėkęs iš Vilniaus padovanojo Tomai raktelį žiedo dėkle, kurį įvertinęs jos tėvelis pavadino "nerimtu". "Šitas raktas nuo nerimtos spynos"- eksperto žvilgsniu nužvelgęs tarė jis. Be šios keistos dovanos, Paulius liepė Tomai kitądien apsirengti šiltai ir gražiai (kas moters logikoje du priešingi dalykai) ir pakvietė į pasimatymą. Kitą rytą pats atėjo visas išsipustęs, plaukai tvarkingai sušukuoti, kelnių kantas styro...Toma stvėrė termosą, abu sėdo į mašiną ir nurūko Palangos link. Paulius rimtu veidu dar spėjo užklausti: "Toma, pasiemei pasą?".
Išlipo jiedu Palangoje, žingsniavo link Palangos tilto, o Toma sau galvojo: "va nueisim ant Palangos tilto šampano išgerti ir pasibaigs visa staigmena"... Bet Paulius buvo kažkoks keistas, tai gintarinius karolius pas bobutes žiūrinėjo, tai pasiskubinti ragino, tai vėl sustot - arbatos atsigert...Tomos nuostabai jiedu pasuko į meilės alėją. Dar nė sykio jiedu nebuvo jos perėję, nes Tomos kantrybė trūkdavo kažkur pusiaukelėje :) Šįkart Paulius tarė: "tai bus mūsų meilės išbandymas, turi nebambėdama ją visą pereiti meilės kupinu žvilgsniu"...Aišku Toma labai stengėsi, sukaupė visą kantrybę ir žengė meilės alėjos takeliu.
Staiga, nedarbo dienos vidury, Pauliui suskambo telefonas, aptarė Paulius "įtartinus darbinius reikalus". Išjungė telefono garsą.
Šikart kaip niekad nepastebimai pasibaigė meilės alėjos takelis ir nusuko jiedu link Gintaro muziejaus rūmų, Paulius užklausė: "tai kur tą raktelį panaudosi?". Toma apsidairė: aplink vien krūmai, na dar muziejaus rūsio durys :) Tomai besukant galvą, kur įkišti raktelį, priėjo jiedu medinį tiltelį ant kurio kabojo spyna, o ant jos riebiai buvo užrašyta T+P ir užmautas auksinis žiedelis. Paulius tarė: "Gal tavo raktelis čia tinka?". Ir tada Toma drebančia ranka pradėjo taikyti raktelį į spynos skylutę (nes suprato, kad tai jau TA akimirka), ir tik su Pauliaus pagalba atrakino. Tada Paulius paėmė žiedelį ir paklausė: "Ar tekėsi už manęs?"...TAIP, TAIP, TAIP...
Vėliau iš už krūmo išlindo gerieji bendrininkai: Viktorija ir Andrius, kurie saugojo spynelę ir aukso žiedelį... Ačiū jiems!
Ir tada šampanas liejosi laisvai vidury Palangos parko...