Atsiliepimai

Sveiki, mielieji, ačiū už nuostabias akimirkas kartu per mūsų šventę. Jūs visi buvote labai gražūs, jūsų aktoriniai sugebėjimai stulbinantys!Kol mes kopinėsime medų Kretoje, laukiame jūsų atsiliepimų apie mūsų šventę, apie vieni kitus ir pan.

Pagauk: keliaraištį ir puokštę

Tradiciškai puokštės ar keliaraiščio metimas siejamas su 14 amžiaus Prancūzija. Nuotaka buvo laikoma labai laiminga ir lydima sėkmės, todėl gauti dalelę "nuotakos apdaro" buvo laikoma sėkme tarp vargingai gyvenančių prancūzų. Neturtingieji griebdavo už nuotakos suknelės, kad nors dalelę jos atsiplėšti. Nuotakos siekdamos apsaugoti savo suknelę sugalvojo mesti puokštę arba keliaraištį.
Kita istorija keliaraištį sieja su "nekaltybe". Kai jaunikis demonstratyviai nuimdavo keliaraištį - viešai pranešdavo apie nuotakos "statuso" pasikeitimą.
"Kažkas naujo, kažkas mėlyno..." - dar vienas prietaras prieš vestuves, todėl nuotakos dažnai renkasi žydrus keliaraiščius, kad apsisaugoti nuo nesėkmės.
Šiandien prigijo tradicija, kai jaunasis nuima nuotakos keliaraištį, meta jį nevedusiems pabroliams, o jį pagavęs pabrolys turi užmauti keliaraištį netekėjusiai pamergei, kuri pagavo nuotakos puokštę. Tikima, kad ši pora bus sekanti, kuri tuoksis (nebūtinai vienas su kitu).

Bomboniera (bom'bo'në'ir'a)

Bomboniera (bom'bo'në'ir'a) - maža dovanėlė svečiams pamaloninti. Skirtingose šalyse ji vadinama skirtingai: prancūzų kalboje - dragée, graikų kalboje tragêmata, arabų kalboje mulabbas, anglų kalboje Jordano migdolai arba cukruoti migdolai, italų kalboje dar vadinami confetti. Tai ir simbolinis "ačiū" ir suvenyras, atsiminimas apie šventę. Bomboniera gali būti įvairių pavidalų: dėžutėse ar medžiaginiuose maišiukuose perrištuose kaspinais...Bomboniera tinka įvairiomis progomis: per krikštynas, gimtadienius, metines, mergvakarius ir ypač per vestuves.
Bomboniera tradicija siekia 14 amžiaus Italiją, kai susituokusios poros dovanodavo svečiams saldainius, kaip laimės simbolį. Nors tradicija užsimezgė Italijoje, terminą nukaldino prancūzai, ko gero, karalius Louis XIV, kuris lankydamas garbingus svečius, dovanodavo jiems saldainių dėžutes. Prancūzų kalboje "bon bon" reiškia saldainį.
Cukruoti migdolai prigijo kaip vestuvių ir krikštynų dovana, simbolizuojanti klestėjimą. Dovanojami būtent 5 cukruoti migdolai, kiekvienas jų simbolizuoja sveikatą, gerovę, gyvybę, džiaugsmą ir ilgą gyvenimą. Anuomet ne veltui migdolai buvo pasirenkami vestuvėms: kartoka odelė ir cukruotas apvalkalas simbolizavo santuokinį gyvenimą "kartais kartų, kartais saldų". Skirtingai šventei parenkama skirtinga migdolų spalva, pavyzdžiui, vestuvėms-balta, krikštynoms- pastelinė rožinė, žydra ar balta, sužadėtuvėms - žalia kaip ilgaamžiškumo simbolis, 25 metinėms - sidabrinė ir t.t...

Žiedų pagalvėlė

Tradiciškai žiedų pagalvėlė buvo skirta karalienės ar karaliaus karūnai nešti, o ilgainiui tapo simboliu vestuviniams žiedams pagerbti.
Žiedai simbolizuoja ilgaamžiškumą, dažnai pagaminti iš brangių metalų, simbolizuoja meilę ir įsipareigojimą, todėl iki reikiamo momento dažniausiai patikimi pirmajam pabroliui arba jauniausiam ceremonijos dalyviui. Dėl žiedų reikšmės ir svarbos jie turi būti pagerbiami per santuokos ceremoniją: nešami ant pagalvėlės.
Tradicinė pagalvėlė: balta, keturkampio formos, nors šiais laikais jaunieji renkasi įvairių formų, prie aprangos ir kitų detalių priderintų spalvų, su jaunųjų inicialais pagalvėles...
Mūsų atveju mums teko garbė - mūsų žiedų pagalvėlę savo rankomis nuners močiutė: neišpasakytas grožis ir atsiminimas apie šventę visam gyvenimui...

Jūratė!

Mielieji ir brangosios, pristatome jums dar vieną mūsų viešnią - Jūratę (Juliaus sesutė). Su Jūrate mūsų keliai pirmą kartą susidūrė mokykloje, o dar labiau susipažinome, kai Jūratė atsikraustė studijuoti į Vilnių.
Jūratė ką tik papildė teisininkų gretas, taip kad savo nusikaltimų nuo jos nenuslėpsite :) Jūratė - linksma, stilinga (turi VIP vietą prie veidrodžio), mėgsta pašėlti klubuose ir vakarėliuose...O tada ilgai ilgai miegoti grožio miegu :)
Jūrate, laukiam tavęs mūsų puotoje!

Eglė ir Evaldas!

Pristatome jums, mielieji, mūsų svečius Eglutę ir Evaldą - Tomos pusbrolį ir jo draugę.
Evaldas - nuo pat vaikystės artimiausias Tomos pusbrolis: kartu vaikystės kelionėse, kartu pas močiutę... Evaldas - kūrybiška asmenybė: eilėraščiai, vakarėlių idėjos, veikla internete (šiuo metu: http://evaldasd.webs.com/), kaip pats prisipažino "patinka belenkas kas sviečia ir žiba" (kiek matėm neoninės šviesos po lova, žibintai vakarėlyje ir pan.)...
Evaldas tikras vakarėlių organizatorius, nenustebkite, jeigu kada nors įsteigs renginių organizavimo firmą :)
Apie savo draugę Eglę Evaldas prakalbo eilėmis: "grakšti, aikštinga, ambicinga - tokia ta mūs Eglutė. Kai netingi ūliavoja. Ir širdutes pavilioja." Gražu... Eglutė pagal zodiaką dvynys, mėgsta žvejybą ir muziką... Pasak Evaldo: "turi gerą širdį ir kietą charakterį".
Tikimės įvertinsit mūsų apšvietimą ir muziką :) Sėkmės jums, mielieji, ir laukiame mūsų šventėje!

Julius!

Pristatome jums mūsų draugą - Julių. Pažįstami nuo mokyklos laikų, o vėliau Paulius 3 su puse metų su Juliumi dalinosi kambarioko džiaugsmais, vargais, kaljanu, koldūnais, virykle, dantų pasta ir t.t...Tomai taip pat tekdavo pasisvečiuoti jų gerbūvyje :)
Julius visada su šypsena, linksmas, į viską žvelgia per savo geros nuotaikos "filtrą" :) Juliukas dažnai organizuoja vakarėlius, pasisėdėjimus, visada kompanijoje...Pas Julių daugybė žaidimų - ir visus juos Julius laimi be konkurencijos! Nenustebkit, jeigu Julius taps kazino tinklo savininku :)
Pauliui ir Tomai labai pasisekė, nes Juliukas su sesute ir vėl gyvena šalia - kitoje laiptinėje. Nesvarbu, ko prireiktų: drelės, varžto, patarimo, vyno atidarytuvo ar net žaidimo - Julius visada išgelbės.
Juliau, laukiame tavęs mūsų šventėje.

Mantas!

Mantas - dar vienas mūsų santuokos liudininkas. Deja, bet retai betenka išgirsti Manto juokelių, nes jis šiuo metu dirba ir studijuoja Anglijoje (nors jau turi lietuvišką diplomą). Su Mantu mes pažįstami taip pat nuo mokyklos laikų.
Mantas ir geras humoro jausmas - neatskiriami. Jeigu jau pakliuvai į Manto kompaniją - juoksiesi visą laiką arba bent jau šypsosiesi. Ir Manto bairiai - yra išskirtiniai. Saugokitės jo sarkazmo :) Mantas taip pat mėgsta pramogas ir vakarėlius, juk kažkas turi būti dėmesio centre. Kartais būna akimirkų, kai Mantas būna labai rimtas ir susikaupęs, tokių retų akimirkų :) Iki šiol bandom perprasti jo požiūrį į darbą, bet niekaip nepavyksta. Apie darbą kalba "nerimtai", bet rezultatų pasiekia gerų. Šiuo metu Mantas studijuoja web dizainą...Netikėtas posūkis po vadybos studijų. Jis tiesiog dinamiška asmenybė, nestovinti vienoje vietoje ir išnaudojanti visas galimybes.
Mantai, laukiam tavęs mūsų vestuvių šventėje!

Marius!

Dar vienas mūsų laukiamas svečias ir santuokos liudininkas - Marius! Su Mariumi Toma ir Paulius pažįstami dar nuo mokyklos suolo ir iki šiol bičiuliaujasi.
Marius šiuo metu Vilniuje kremta fizikos mokslus. Jau mokykloje buvo aišku, kad pasuks panašia linkme: buvo pirmas fizikoje, pirmas matematikoje...
Marius visada asocijuojasi su optimizmu ir "marišku juoku", teigiamu požiūriu į viską. Įdomi asmenybė: gali pafilosofuoti, gali papolitikuoti, gali pakalbėti apie sportą (ypač Formulę 1), gali parodyti kaip išlankstyti gulbę (domisi origami menu), gali papasakoti japoniškos animacijos "anime" subtilybes, gali papasakoti apie akvariumų priežiūrą ir žuvų charakterius :) Tiesiog paprasta - jis teigiamas žmogus.
Beje, Marius yra dar vaikystėje leptelėjęs, kad bus mūsų vaiko krikštatėvis :) tai kodėl nepradėjus nuo pabrolio pareigų :)
Mariau, laukiam tavęs mūsų santuokos iškilmėse!

Evelina!

Nagi nagi - štai ir dar viena mūsų viešnia - Evelina! Evelina taip pat turės porininką, bet vėlgi palikim šiek tiek intrigos, neatskleidžiant, kas jis :) Evelina šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje, ruošiasi studijoms (nors jau yra diplomuota Lietuvoje), o mūsų šventė - puiki proga Evelinai parskristi į Lietuvėlę :)
Tomos ir Evelinos keliai susidūrė Klaipėdos universitete. Abi iškart suėjo į vieną draugų kompaniją, kartu krimto karčią mokslo šaknį, o po to atšvęsdavo rezultatus ir ne tik :) Evelinos dėka Toma sužinojo, koks gyvenimas studentų bendrabutyje :) Po to ir Paulius neišvengiamai susipažino su Tomos drauge.
Kodėl Evelina? Todėl, kad ji energinga, nenustygstanti vietoje, be galo komunikabili, drąsi, turi gerą humoro jausmą su sarkazmo gyslele, todėl kad ji šneka dar daugiau ir dar greičiau už Tomą :) beje, Evelina pagal zodiaką dvynys, todėl neišsigąskit jos permainingų emocijų :) ir būtinai paprašykit jos firminės meksikietiškos sriubos recepto!
Evelina, laukiam tavęs mūsų šventėje!

Virginija!

Jūsų dėmesiui kita mūsų viešnia - Virginija. Ši mergina taip pat bus porose, bet siekiant išlaikyti intrigą neatskleisim su kuo :) paspėliokit.
Su Virginija beveik prieš metus Toma susipažino banke ir iki šiol abi dirba ten pat. Tomai iškart patiko Virginijos charakteris: ji nuolat šypsosi, visada optimistė, jai viskas atrodo įmanoma, ji greitai perpranta naujas užduotis, yra gera organizatorė, visad pasisiūlo padėti... Jos balsas girdisi visur. Būtent Virginija padėjo Tomai ieškoti vestuvinės suknelės, o dažnai ir primena vestuvių smulkmenas, kuriomis būtina pasirūpinti, o Tomai iškrenta iš galvos :) dar dvi detalės: Virginija laikosi sveiko gyvenimo būdo bei priklauso vienai iš melagių kategorijų. t.y. statistikė (ką tik gavo šios specialybės diplomą). Pabroly - laikykis! :)
Laukiam, Virginija, tavęs mūsų šventėje!

3 pora!

Trečioji mūsų liudininkų porelė - Tomos pusseserė Gintarė ir jos draugas Kastytis. Nuostabus vardų derinukas :) šauni porelė iš pajūrio.
Gintarė pagal zodiaką liūtas, o Kastytis - dvyniai. Abu jaunuoliai - rimti, abu dirbantys studentai. Gintarė studijuoja ekonomiką-vadybą, o Kastytis - kineziterapijos subtilybes mokosi. Ir kiek daug gali apie savo sritį papasakoti! Ir kaip įdomiai!Būtinai užklauskit. O Gintarė labai rūpestinga ir beje, paskutinįsyk atsiskleidė kaip gera pokerio žaidėja :) saugokitės!
Mielieji, laukiam Jūsų mūsų šventėje!

Pirmoji pora!

Mieli svečiai, pagaliau su džiaugsmu galime pristatyti jums mūsų pirmąją porą, mūsų draugystės, sužadėtuvių ir galiausiai būsimos santuokos liudininkus: Viktoriją ir Andrių. Andrius - Pauliaus vaikystės draugas, o su gerąja Viktorija susipažinom kiek vėliau.
Būtent ši porelė padėjo Pauliui įgyvendinti gražų sužadėtuvių planą: atvežė žieduką į Palangą, prisegė prie tilto, o po to už krūmų jį akylai saugojo :) niekada nepamiršim!Didelis ačiū!
Andrius ir Viktorija - linksmi, paslaugūs, draugiški... Pabuvus kartu su jais, nuotaika iškart pakyla.

Ši porelė kartu jau ilgą laiką (net nebeatmenam nuo kada). Viktorija - pagal zodiaką šaulys, o Andrius - ožiaragis (beje, visai kaip antroji pora). Andriaus galvoje nuolat sukasi verslo planai, tad nenustebkit, jeigu kada pirmuosiuose laikraščių puslapiuose puikuosis jo sėkmės istorija. O Viktorija - tikras rūpestėlis (Andriui labai pasisekė :) ir visada su šypsena, visada laiminga.

Mielieji, laukiam Jūsų mūsų šventėje!

Jūsų dėmesiui: 2 pora

Dėmesio dėmesio...Pradedam akciją atrakciją: skelbsime mūsų svečių nuotraukas ir trumpus dosjė :) pradėsime nuo antros poros (nes pirmoji pora labai lėtai siunčia savo nuotrauką ir išmušė viską iš rikiuotės :)).
Antroji liudininkų porelė: Tomos jaunėlis brolis Saulius ir Lina.
Lina - pagal zodiaką ožiaragis. Kaip ji prisipažino Sauliui, mėgsta viską, išskirtinių hobių neturi. Mėgsta muziką ir tiek, gal labiau Mamontovo muziką. Maistas? Aišku šokoladinis skaniausias! Drąsiai prisipažino, kad knygų nebijo :) skaito jas žiemą. Ką mama sako apie dukrą? Perfrazavus mamos humorą - daug kalbanti... O pati Lina įvardino save kaip užsispyrusią ir paprastą. Būtent užsispyrimo netrūksta ir Sauliui.
Saulius - pagal zodiaką šaulys. Pats save apibūdino kaip gudrų ir išradingą (bet labai ilgai galvojo). Mėgsta jis kompiuterines gudrybes ir vingrybes. Maistas - saldumynai!
Dar vienas panašumas - abu turi šį ta bendro su muzika: Lina su gitara, Saulius su sintezatoriumi (klavišinis instrumentas), bet abu šiai dienai muzikavimą yra apleidę...
Mielieji, laukiam Jūsų vestuvėse!

Vestuvių žiedai

Manau daugelis jūsų pripažins, kad vestuvinių žiedų tradicija be galo graži ir turi simbolinę reikšmę. Žiedai siejami su amžinybe ir su santuokos saitais (kiti juoksis sakydami "pančiais") ir niekada nesibaigiančiu ryšiu. Senovėje aukso žiedus atstodavo žiedai iš augalų, žolės ar net plaukų. Šiais laikais vestuviniai žiedai gaminami iš geltono, raudono ir balto aukso, titano (tvirčiausias metalas), platinos (sunkus metalas)...Keičiasi ir vestuvinių žiedų mados. Anksčiau išimtinai visi vestuviniai žiedai buvo blizgūs, šiai dienai madingi matiniai. Bet kokiu atveju - blizgus vestuvinis žiedas - išliks klasika.
Mūsų su Pauliumi skoniai be galo sutapo. Mes norėjome tik geltono aukso maišyto su baltu ir matinių žiedukų. Ieškojome visur: salonuose Vilniuje ir Klaipėdoje, domėjomės gamyba pas rekomenduotą juvelyrą. Jau buvom išsirinkę vestuvinius žiedukus iš katalogo, kuriuos mums būtų pagaminęs juvelyras, bet prieš tai nusprendėm pasidairyti kitur. O tas dairymasis iš ties užtruko. Juk rinkomės visam gyvenimui!
Juvelyro pasiūlymas buvo geras, bet mus trikdė tai, kad negalime iš karto pamatyti rezultato, negalime pasimatuoti žiedukų, o dar tektų laukti...Nors žiedas būtų pagamintas asmeniškai mums Lietuvoje.
Klaipėdos parduotuvėse asortimentas mums nepatiko. Arba žiedai atrodė pernelyg "kičiniai" (fabrikiniai) arba jie bet kokiu atveju juos būtų gaminę (nes vitrinoje tik pavyzdiniai, ne visų dydžių). Juolab, kad kainos siūlomos kainos labai svyravo. Padėjome tašką - Klaipėdoje žiedukų tikrai nepirksime, juolab nelauksime, kol juos pagamins kitame mieste.
Vilniuje buvom radę žiedukus, kuriuos iškart pamatę abu įsimylėjom, pasimatavom - "prilipo", visi kiti po jų nublankdavo. Bet negali gi viskas būti taip paprasta - nebuvo Tomos dydžio žieduko, pardavėjai perskambino visus parduotuvės filialus - nebuvo niekur.
Tada nusprendėme, kad teks gamintis žiedus, bet pirmadienį netikėtai užsukome į vieną prekybos centrą. Užsukome į "Auksinė dovanėlę" ir netikėtai pamatėme tuos žiedukus , kuriuos buvom išsirinkę kitame parduotuvės filiale! Ir netikėtai pardavėja mums pasakė, kad yra mūsų abiejų dydžiai :) negalėjom patikėti...Pasirodo gavo naują siuntą. Dar kartą užsidėjom, abu laimingi šypsojomės - neberūpėjo niekas, todėl nusipirkom. Mūsų žiedukai turi įrėžtą balto aukso juostelę per vidurį, iš šonų geltonas matinis auksas. Žiedukai itališki iš Giorgio Visconti kolekcijos. Giorgio Visconti juvelyrikos verslą Italijoje pradėjo kartu su žmona, vėliau 1960 metais išgarsėjo tarptautiniu mastu. Ilgainiui į verslą įsitraukė ir vaikai. Graži įkvėpianti šeimos istorija...
Štai keletas praktinių patarimų, renkantis vestuvinius žiedus:
1. Praktiškiausias raudonas auksas - geriausiai nešiojasi. Prasčiausiai nešiojasi baltas auksas, kurio paviršinis sluoksnis nusitrina.
2. Blizgūs auksiniai žiedai praktiškesni negu matiniai, kurie ilgainiui gali pradėti blizgėti. Tačiau vestuvinius žiedus gali atnaujinti juvelyras (nors dalis aukso kaskart išvaistoma kaip aukso dulkės).
3. Patogiausi žiedai - užapvalintais kraštais, o jų vidus turintis "comfort fit" savybę - išgaubtas, kad lengvai prisitaikytų prie piršto ir lengvai nusimautų.
4. Vestuviniai žiedai - visam gyvenimui, todėl reikia stengtis imti be tarpelių, akučių, tekstūrų, nes jos gali kliūti už rūbų, apsinešti, prilįsti, pavyzdžiui, muilo :) namuose šeimininkaujančioms moterims dar daugiau pavojų :)
5. Žiedai skirstomi pagal jų svorį gramais, pagal plotį milimetrais bei be abejo pagal dydį.
6. Juvelyrai ir net parduotuvės superka "aukso laužą", kurio kainą išminusuos iš jūsų žiedų kainos. Jūsų aukso, kurį priduosite splava gali skirtis nuo jūsų norimų žiedų spalvos.
7. Vidinėje žiedo dalyje būtina praba (taip nusakomas aukso grynumas). Dažniausiai pasitaikanti praba - 585 (reiškia, kad yra 58,5 proc. gryno aukso) kartais naudojamas atitikmuo - 14 K (karatai). Net jeigu gaminatės žiedą, galite prašyti uždėti prabą - tai garantija, kad jūsų pagamintas žiedas bus iš gero aukso.
8. Aukso spalva priklauso nuo priemaišų. Geltono aukso spalva išgaunama įmaišant varį ir cinką. Raudona - įmaišant varį, o balta - sidabrą ir paladį. Balto aukso žiedo paviršius padengiamas rodžiu, kad įgautų tikrai baltą spalvą (todėl balto aukso žiedai šiek tiek brangesni).

Gėlės

Pagaliau atėjo laikas pagalvoti ir apie smulkmenas. Nuotaka neįsivaizduojama be puokštės... Daug minčių sukosi galvoje. Pirma mintis buvo - neįprasta puokštė. Galvojau ir apie rugių puokštę, ir apie irisų (kurie pasirodo per trapūs) puokštę, ir apie kitas gėlės: frezijas (nuostabiai kvepia), austomas, saulėgrąžas, herberas (jos lengvos, joms nereikia vandens, jos tiesiog perveriamos vielute), tiesą sakant mažiausiai galvojau apie rožes...Beje, standartinė rožių puokštė sveria apie 3 kilogramus :) o juk nesinori tokio svorio tampytis visą pusdienį. Be to, rožės lepios gėlės.
Galiausiai, daugybę gėlių ir puokščių nuotraukų peržiūrėjusi internete, kažkurios nuotakos rankose pamačiau kalijas. Kalijos baltos, kalijos oranžinės, geltonos ir alyvinės, burgundiškos, žalios ir juodosios...Didžiosios kalijos ir miniatiūrinės...Nuostabus vaizdas.
Kalija nepaprasta gėlė: ji tokia paprasta, subtili bet ir elegantiška. Kalija turi simbolinę reikšmę - ji simbolizuoja moters figūrą, simbolizuoja tyrumą, prisikėlimą ir atgimimą.
Taigi, mano pasirinkimas violetinių kalijų puokštė...

Nauja pobūvio vieta!

Kaip jau žinote, mums kaip iš giedro dangaus atsakė pobūvo vietą Stončių soduose. Nuo šiol sudarant kiekvieną sandorį bus neramu :) Taigi taigi...šįkart ne taip drąsiai, bet skelbiame naują pobūvio vietą: National golf resort Klaipėda. Tai visai naujai atidarytas golfo klubas Klaipėdos rajone. Tiesą sakant dar ne visi darbai pabaigti, dar kai kur trūksta vejos, kai kurie kambariai dar be baldų. Bet greitu metu viskas bus užbaigta.
Vaizdas gražus: ant kalvos stovi vila, golfo namai su restoranu viduje (žiūrėti nuotrauką iš National golf resort Klaipėda tinklapio), o pro langą į tolį driekiasi golfo laukai, vandens telkiniai, tolumoje miškai...Lietuvio akiai vaizdas gan neįprastas. Golfo trasa driekiasi 6 kilometrus, taip kad panorusiems pravėdinti galvas bus kur :) daugiau detalių neišduosime...

Pas kleboną svečiuose

Mudu abu manėme, kad beliko į Kretingos bernardinų bažnyčią nuvežti visus dokumentus dokumentėlius ir formalumai bus baigti. Nuvežus juos paaiškėjo, jog Vilniaus bažnyčios klebono prierašas, kad mes abu niekada nebuvom susituokę (jų terminologijoje "laisvo stovio") ir mūsų 4 liudininkų paliudijimai nieko verti :) pasirodo, toks prierašas tinkamas, kai atnešamas tik iš krikšto bažnyčios. Oho kiek biurokratinių barjerų santuokai sukūrė bažnyčia :) rodos ir patys jos tarnai susipainiojo formalumuose...
Dar mums buvo pasakyta, kad klebonas norės mus apklausti...Raštinės darbuotoja davė klebono mobilų telefoną, liepė susitarti dėl susitikimo. Susitikimą derinom per 3 skambučius, kol klebonėlis paskyrė susitikimo laiką. O kai pas jį šiek tiek vėlavom dėl apylankų ir kelio remonto Kretingoje, klebonėlis jau pats nekantraudamas skambino...Ir kas pasakys, kad bažnyčios tarnai atitrūkę nuo modernaus gyvenimo?
Taigi, susėdom pas kleboną kabinete kvepiančiame drėgme, jis išsitraukė "bylą" apie mus. Daug klausinėjo...Kiek laiko kartu? Ar esam praktikuojantys katalikai? Ar auklėsim vaikus katalikais? Ar mūsų niekas neverčia tuoktis? Ar būsim ištikimi? Ar norim turėti vaikų? Ar turim žalingų įpročių? :) net nepakėlęs akių pildė, net nežiūrėjo mums į akis ir nestebėjo, gal kuris kažko nepasako :) Paaiškino, kad tokių bylų prireikia bažnyčios teisme, kai sutuoktiniai nori anuliuoti bažnytinę santuoką. Nes pavyzdžiui, negalima nusplėti žalingų įpročių nuo antros pusės, kitu atveju jie gali būti santuokos anuliavimo priežastimi. Po atsakymais suraitėm savo parašus, klebonas palinkėjo sėkėms ir davė viską sutikrinti sekretorei...
Sekretorė davė mums dar vieną lapą užpildyti: pažymėti, koks mūsų išsilavinimas, profesija, iš kokio miesto, kokios pavardės bus po santuokų...Ši forma reikalinga tiesiog statistikai vesti. Žodžiu, mūsų santuoka pateks į statistikos metraščius :)
Daugiau nebeliko ką pildyti, visi dokumentai buvo priduoti, beliko prieš santuoką sumokėti auką bažnyčiai. Patenkinti ir kiek nustebę biurokratiniais barjerais ir išbandymais prieš santuoką nuvynguriavome bažnyčios koridoriumi...

Nauja data!!!

Sveiki, mielieji,

Dažnai ir tikrai pagrįstai sakoma "žmogus planuoja, o Dievas juokiasi" :) Bet kokie planai turi savybę sugriūti...Mūsų vestuvių planas ne išimtis. Skelbiam garsiai ir tikimės paskutinį kartą, kad mūsų vestuvės įvyks 2009 rugpjūčio 1 d.
Priešistorė tokia: grįžtam mes laimingi su Paulium pas tėvelius. Drybsom ant sofos po penktadienio darbų, po kelionės iš Vilniaus. Ir lyg niekur nieko Pauliaus tėvai klausia: "ar mėgstat staigmenas?" Sakom: "mėgstam geras staigmenas" :) tada Pauliaus mama pridūrusi, kad kaip tik bus proga atnaujinti blog'ą suskėlė: "jūsų vestuvių data vėl rugpjūčio 1 d.". Ir šypsos. O mes abu tylim...dar tylim. "Kaip tai?" Ogi "Stončių sodai" atsakė mums pokylio vietą. Paėmė ir atsakė...Nutylėsim, kiek žodžių sukosi galvoje, kaip buvo pikta...Pirma mintis - ar visi svečiai vis dar galės dalyvauti, pasikeitus datai...Antra mintis - kur švęsim vestuves?Juk liko tik 2 mėnesiai.
Bet tada tėveliai mus nuramino: bažnyčioje atsilaisvino 12 val. rugpjūčio 1 d. (nors pirmąjį kartą mums būtų tekę tuoktis 17 val.), be to Klaipėdos rajone atsidarė naujas golfo klubas...Atsirado viltis...O pamažu atėjo ir ramybė, nes būtent rugpjūčio 1 d. buvo mūsų svajonių data, mes su ja jau buvom susigyvenę...

Nuotakos rūpestėliai

Aptūrėjau aš praeitą savaitę rūpestėlį: atėjo laikas išsirinkti papuošalus ir nuometą...Koks tai sudėtingas pasirinkimas!Suknelę buvo daug lengviau išsirinkti, juk tai tik vienas didelis daiktas. O visi maži daikčiukai - tikras galvos skausmas. Viską ką man davė užsidėti vestuvinių rūbų salono savininkė - nepatiko ir nekėlė jokių emocijų. Įbrukau jai į rankas fotoaparatą ir prašiau viską fotografuoti...grįžusi namo dar kartą peržiūrėjau. Tik nuotraukose gali pamatyti tikrąjį vaizdą, pamatai save iš šono...Teko ateiti antrą kartą. Tuomet man davė užsidėti papuošalus iš swarovski kristalų, kurie man iškart "pripilpo", po jų nebenorėjau nieko matuotis. Nuometą jau buvau išsirinkusi per pirmąjį apsilankymą. Visi nuometai stovėjo, styrojo, kabojo juokingai arba kaip "spanielio ausys" tabalavo šalia veido. Galvojau ir taip bus dėl ko galvą sukti šventės dieną, negi dar tą nuometą nuolat tampysiu už krašto :) išsirinkau (tiksliau "įsimylėjau") ilgą ir romantišką (ispaniško-itališko stiliaus) su neriniuotais krašteliais. Ech...
Salono savininkei užsiminiau, kad esu sumaniusi, kaip patobulinti suknelę, tuomet ji man pasiūlė įvairių variantų, prifotografavo mane. Jums paslapties neatskleisiu, tebūnie netikėtumas :)

Paskutinė pamoka sužadėtiniams

Šiandien mums labai pasisekė. Paskutinę gyvenimo pamoką būsimiems jaunavedžiams šeimos centre dėstė gerai žinomas kunigas Ričardas Domeika. Pastarasis garsėja savo pasaulietiškumu, komunikabilumu, todėl dažnai matomas TV ekranuose (matyt, žurnalistų mėgstamiausias katalikų bažnyčios atstovas).
Šiandien mus nustebino kunigo humoro jausmas. Salė nuolat juokėsi iš jo anekdotų, iš jo šmaikščių pastabėlių apie intymius "reikaliukus". Taip pat nustebino atvirumas apie jo laisvalaikį, artimuosius, ko gero, labiausiai visiems netikėtos buvo kalbos apie lytiškumą ir intymų poros gyvenimą. "Lytiškumas didžiausia Dievo dovana. Jo vertė lygi jūsų gyvybei". Ko gero, jis teisus, juk jo dėka mes galime sukurti tobulą šeimą (su vaikais). Jo dėka reiškiasi mūsų tapatybė...
Kunigėlis viršijo mūsų paskaitos laiką, bet nesinorėjo, kad ji išvis baigtųsi. Jis pradėjo nuo klausimo "Kodėl Tu tuokiesi? Kam Tau to reikia?". Galiausiai, padėjo suvokti tikrąją santuokos esmę - "tai pašaukimas gyventi šeimoje, tai gyvenimo būdas. Jeigu tarp šių dalykų negalite dėti lygybės ženklo - neverta tuoktis. Juk pusė susituokusių porų išsiskiria, nes tuokiasi ne dėl šios priežasties (tuokiasi dėl tėvų spaudimo, socialinio/finansinio statuso įgyjimo, lytinės orientacijos įrodymo, visuomenės nuomonės...)".
Pradedant lytiškumu ir intymiu gyvenimu Ričardas baigė apie vaikų auklėjimą. "Niekada negalima bartis prie vaikelio. Abu tėveliai visada turi duoti vienodą atsakymą vaikui (negali būti vienas blogesnis, kitas geresnis). Abu tėveliai vaiko akyse turi būti lygiaverčiai". Tai gera pamoka ateičiai.
Ir pabaigai... "Dievas jį ir ją sukūrė kaip vieną kūrinį, kaip žmogų. Todėl mes turime būti vienu žmogumi, atbaigti vienas kitą ir papildyti, norėti to paties arba to paties nenorėti, žiūrėti viena kryptimi"...
Atsisveikinant su šeimos centru mums padovanojo Denis Sonet knygutę "Vykusi pora" apie kurią kurį nors kitą kartą išgirsit. Taigi, surinkom visus parašus, gavom lapą su antspaudu, belieka nuvežti jį į Kretingos bernardinų vienuolyno bažnyčią. Labai gaila, kad baigėsi kursai. Beliko reali praktika santuokoje :)

Jaunavedžių kursai

Sveiki, mielieji! Kadangi sulaukiame priekaištų, kad blog'e nėra naujienų, stengsimės pasitaisyti :)
Papasakosime įspūdžius iš dviejų jaunavedžių kursų paskaitų. Pirmąją paskaitą vedė psichologas, kuris akcentavo šeimoje iškylančias problemas (mat "neproblemoms" buvo per mažai laiko). Visą paskaitą juokėmės, nes pasakojo su humoru. Tačiau vienintelį ką išmokome, tiksliau, Paulius turėjo išmokti :) kad būtina dovanoti gėles: nepaisant to, kad tai neatrodo logiška, nepaisant to, kad kažkas vyriškoje galvoje šiuo
klausimu nesusieina :) tai reikia priimti kaip faktą ir tiek.
Antroji paskaita buvo apie gyvybės vertę, kurią vedė natūralaus šeimos planavimo konsultantė. Visa paskaita pralėkė kaip 10 min. (o truko valandą). Elena mums parodė nuotraukas, kuriose užfiksuoti kūdikio gyvenimo etapai: nuo užsimezgimo momento (patikėkite XXI amžiuje jau yra ir tokių nuotraukų) iki gimusio kūdikio. Nuotraukos - stulbinančios. Ką domina, galite paieškoti švedų medicininės fotografijos specialisto LENNART NILSSON nuotraukų (jo asmeninė svetainė: www.lennartnilsson.com). Dėstytoja per rankas persiuntė 8 savaičių embriono lėlytę - kuri telpa į delną ir labai tikroviška. Visa paskaita vertė susimąstyti ir iš naujo pervertinti gyvybės stebuklą.
Ar žinojote, kad kūdikėlis visą nėštumo periodą niekada negirdi tylos? Net nakties metu. Juk nuolat plaka mamos širdis, girdisi mamos balsas, mamos kūno garsai. Todėl klaidinga manyti, kad norint užmigdyti kątik gimusį kūdikį reikia tylos. Vaikelį tai greičiau baugina, geriausia lopšinė prieš miegą - ramus tėvelių pokalbis.
O Mocartą ir Bachą nėštumo metu naudingiausia klausytis nuo 7 mėnesio, kai susiformuoja išorinės ausytės, nes iki to laiko kūdikėlis jo negirdi (vidinė ausis susiformuoja 3 mėnesį).
Jau 18-21 nėštumo parą ima plakti embriono širdelė!Mamytei dar net nežinant apie užsimezgusią gyvybę...Tokių ir panačių faktų išgirdome daugybę...Jau laukiame kitų paskaitų, kurias ves kunigas, akušerė, teologė.

Grožio reikaliukai

Jau sutarta ir su kirpėja bei visažiste, kurios paryškins nuotakos privalumus :) Toma susiskambino su šauniąja Vilija iš Klaipėdos salono "Aušrinė", viską suderėjo. Pasirodo, šuokeseną darys apie porą valandų, tada apie valandą skyrė makiažui...Nagučius reiktų pasigražinti iš vakaro. Salonas - nuotakos kieme, todėl iki jo tik keli žingsniai. Visas procesas pasibaigs dar iki salono darbo pradžios :)
Beje, kažkurią dieną prieš vestuves teks padaryti šukuosenos repeticiją. Pasak visažistės, nuotakos dažnai įsivaizduoja vienaip, bet galiausiai kirpėja palyginimui padaro tai, kas labiausiai tinka nuotakai ir kas paryškina jos bruožus. Ir spėkit? Nuotakos pasirenka kirpėjos pasiūlytą šukuoseną. Taigi, šukuosenos vizija jau yra, pažiūrėsim, ką patars kirpėja...
O Vilniaus kirpykloje prie namų kirpėja Astra davė gerų patarimų:
Jeigu vestuvės vasarą, patogiausia sukelti plaukai (dėl karščio);
Garbanoti geriau iškarpytus plaukus, tada jie kris sluoksniais;
Daugiausia šukuosenų nuotraukų yra rusiškose svetainėse (lietuviai jų šykšti).

Pobūvio vieta

Pagaliau atėjo laikas atskleisti, kur vyks mūsų šventė...
Geriausios tam vietos ieškojo mūsų tėveliai, kadangi mes-jienieji esame apytiksliai 300 km nuo Klaipėdos. O kaip žinia - mūsų vestuvės vyks gimtuosiuose kraštuose. Kodėl? Todėl, kad mums dviems lengviau parvykti, negu visus artimuosius parsigabenti į Vilnių :)
Taigi, buvo įvairių pasvarstymų, blaškymųsi ir dvejonių, bet galiausiai mes išsirinkome sodybą "Stončių sodai". Beje, mes ją pirmiau pamatėme tik nuotraukose, tada tėveliams davėme pritarimą ją užsakyti ir tik tada pamatėme ją tikrovėje :) Dėl gražaus ir jaukaus vaizdelio, priimtinos dislokacijos vietos, gamtos ir vandens apsupties, aptvertos teritorijos ir kitų pliusų teko paaukoti ir ankstesnę mūsų išsirinktą vestuvių datą. Pirmas įspūdis ją pamačius - tai lyg salelė ant vandens...Beje, sodyba tėra tik 3 km nuo Klaipėdos miesto ribos (Kretingos link).

2009 05 28 dienos pastaba: šio staripsnio informacija pasiketusi, prašome žiūrėti vėlesnius blog'o pranešimus apie pobūvio vietą.

Gavom leidimą

Šiuolaikinė bažnyčia sugalvojusi daug formalumų. Nežinau, gal tai būdas pritraukti žmones dažniau apsilankyti pas juos :) mums taip pat teko laimė apsilankyti bažnyčioje ir prašyti klebono leidimo tuoktis kitoje parapijoje. Juokingiausia tai, kad Vilniuje (kaip buvę klaipėdiečiai) mes net neįsivaizdavome, kuri bažnyčia priklauso mūsų parapijai. Išsirinkome dvi artimiausias, dūrėmė pirštu į vieną iš jų ir pataikėmė: pasirodo ji priklausė mums (Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia).
Akistatai su klebonu susiruošėme sekmadienį, išklausėm jo vedamų mišių, tada ėjom ratais aplink bažnyčią ieškodami zakristijos :) Išlandžioję, kur nereikėjo, radom zakristijos duris. Nedrąsiai žengėme į vidų...Kunigėlis prie rašomojo stalo paaiškino kada ateiti, kada klebonas bus, kada jam išeiginė, pakvietė užeiti darbo dienos vakarą.
Nepatikėsite - norint gauti leidimą tuoktis kitoje parapijoje (t.y. Kretingos), mums reikėjo net keturių liudininkų (su asmens dokumentais)! Kiekvienam po du (arba dviejų tėvelių, vadinasi, vienas liudininkas=pusė tėvelio). Taigi, susiorganizavome keturis draugus ir antradienio vakarą nulėkėme į bažnyčią.
Draugams tai atrodė labai rimtas procesas, prieš tai klausinėjo, ar reikia mautis "šliūbines kelnes" :) ar jų kažko klausinės, ką liudyti jie turės...Bet niekas nežinojo tikrojo atsakymo.
Žengėme mes zakristijon. Kunigėlis prie stalo ėmė pildyti popierius (tris). Iš pasų nurašė duomenis, klausė gyvenamosios vietos, tada tarė: "kas Tomos liudininkai?", paėmė Tomo ir Rasos asmens dokumentus, užrašė jų gyvenamuosius adresus ir netikėtai užklausė: "Ar jūs liudijat, kad Toma iki šiol nebuvo sudariusi santuokos?". Pasigirdo atsakymai "TAIP". Kunigėlis nepėščias - "iš kur žinot?" - su šypsena klausė jisai.
Tada atėjo Pauliaus eilė, Pauliaus liudininkai Aurimas ir Eglė jau buvo drąsesni, žinojo, ko tikėtis. Aurimas pradėjo pasakoti, kaip nuo vaikystės pažįsta Paulių, kaip jie kartu mokyklos ir universiteto suolus trynė :)
Galiausiai liudininkai suraitė parašus, o mūsų parašų niekam nereikėjo... Kunigas po apačia dar užrašė, kad mudu abudu esame laisvo stovio, ką paliudijo liudininkai. Tai reiškia, kad esam ir buvom laisvi, nesupančioti santuokos saitais ir galim tuoktis.
Taigi, tėvelių pagalba jau turime visus reikiamus dokumentus tuoktis, beliko išklausyti jaunavedžių kursus ir gauti paskutinį popieriuką.

Pasvarstymai dėl pavardės

Po santuokos pakitusį jaunosios statusą atspindi ir jos pavardė (aišku, jeigu ji keičiama). O jeigu, kas tiki numerologija, gali įtikėti, kad pavardė pakeis likusį gyvenimą...
Neturiu nieko prieš paimti vyro pavardę, tai lyg savotiškas gestas, parodantis, jog nuo šiol priklausai jam. Tai lyg santuokos etiketė. Kiti juokauja, kad iš tikrųjų imama anytos pavardė :) tebūnie ir tai tiesa, nes anytos dėka mano būsimas vyras išvydo šį pasaulį :) Galiausiai, tebūnie tai uošvio pavardė!
Tačiau kokią dilemą aš turiu! Aš kaip reta, turiu net tris pasirinkimo variantus:
1. Imti vyro pavardę su priesaga -ienė
2· Vyro su galūne -ė*
3. Vyro su galūne -ova (dėl rusų kilmės, pagal rusų kalbos taisykles)
4. Variantus su savo pavarde iškart atmečiau.
Ilgą laiką suku galvą, girdžiu daug komentarų, rodos jau apsisprendžiu, bet po to vėl imu dvejoti. Juk mano zodiako ženklas vėžys ir aš niekada nepasižymėjau ryžtingumu, renkantis iš kelių alternatyvų. Man net picą sunku išsirinkti iš meniu! :) O čia gi pavardė, čia gi mano reprezentacinis elementas, čia gi mano "antraštė". Pavardė gali visai nelipti, gali sudaryti klaidingą įvaizdį (pavyzdžiui, kalbi telefonu su kokia nors Burokiene ir įsivaizduoji, kad ji sena moteriškė, o jai tik 22 :) arba gauni elektroninį laišką nuo kokios nors Pumputės ir įsivaizduoji, kad ji visai šviežia jaunutė kažkieno žmonelė :)
Kartojau pavardes pusbalsiu keletą kartų...Bet tai nepadeda. Klausiau Pauliaus, bet jam svarbu, kad būčiau žmona, o pavardė nesvarbu :) Apsvarsčiau pliusus ir minusus: ar rinktis trumpesnę, užsieniečiams suprantamą pavardę, ar laikytis lietuviškų tradicijų, ar vaikytis naujovių, ar rinktis pavardę, kuri yra neutrali (bet visi žino, kad ji yra vedusios moters)?
Laukiu jūsų komentarų srauto šiuo klausimu. SOS :)


*2003 m. Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos nutarimas "Dėl moterų pavardžių darymo": "Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne -ė".
Pastaba: Alternatyvusis darybos būdas būtent su galūne -ė pasirinktas atsižvelgus į tarmių duomenis.Taigi, tai nėra naujovė. Tačiau senovėje tokią galūnę turėdavo netekėjusios moterys.

Vestuvių planavimo ypatumai

Ruošiantis vestuvėms yra keletas būdų, kaip sužinoti, ką ir kaip daryti:
1. Iš pažįstamų atsiliepimų ir patarimų (tai ką kuriame šiame blog'e)
2. Ieškoti informacijos internete (vėlgi tai, ką kuriame mes šiame blog'e)
3. Pasinaudoti vestuvių katalogais, nemokamai platinamais civilinės metrikacijos skyriuose, šeimos centruose.
Vienas toks katalogas pakliuvo ir į mūsų jaunas rankas (dėka gerosios bendradarbės Vilmutės). Šie katalogai nuolat atnaujinami. Juose gausu naudingos informacijos vestuvių organizavimo tema: vestuvinių rūbų nuomo salonai, konditerija, limuzinų nuoma, pobuvių salės, gėlės, vestuviniai žiedai, grožio salonai, biudžeto planavimo lentelė, civilinės metrikacijos skyrių adresai, informacija apie šeimos kursus, patarimai dėl kelionės...Be abejo, tai tiesiog reklaminių skelbimų rinkinys. Bet ruošiantis vestuvėms gera vartyti tokį leidinuką, trumpam užsisvajoji, kyla idėjų...

Dėmesio: keičiam datą

Sakoma, kad viskam yra priežastinis ryšys...
Su salės/sodybos/kavinės nuoma mums kol kas sekėsi sunkiausiai. Patarimas: tai reikia daryti kiek galima anksčiau, nes prieš 5 mėnesius jau sunku ką ir rasti, viskas užimta, arba brangu, arba toli, arba nekyla rankos užsakinėti...Todėl norint turėti geresnę vestuvių pobūvio vietą teko koreguoti ir datą. Pirma mintis buvo : NE, bet išklausius argumentų, nebeliko nieko kito kaip sutikti. Jau buvome susigyvenę su rugpjūčio 1 diena, visiems ją su pasididžiavimu sakėme, pamilome šios datos skambesį. O dabar viskas iš naujo...Liepos 25. Teks apsiprasti. Datos kaina gavome pobūvio vietą ir 12 valandą bažnyčioje, be to, mūsų šventė nesidubliuos su Jūros švente ir spūstimis gatvėse...Tikėkimės viskas bus tik geriau.

Suknelės paieška

Išsirinkti vestuvinę suknelę - viena iš atsakingiausių užduočių, kuri be abejo teko Tomai. Šiose paieškose jai padėjo geroji draugė Virginija (nuotr. dešinėje), kuri išrinko nuomos salonus, aktyviai vartė katalogus, komentavo sukneles, žymėjo tas, kurios tiktų, patarinėjo, fotografavo... Tapo tikra vestuvių planuotoja :)
Pasirodo šeštadieniais vestuvinių rūbų salonai dirba labai trumpai, nuo 10 ar 11, iki maksimum 16 valandos, todėl reikėjo paskubėti.
Pirmiausia užsukome į saloną Ieva, kur mus pasitiko entuziastinga darbuotoja, aktyviai rodė sukneles, padėjo matuotis. Tiesa, ji Virginiją palaikė būsima nuotaka :)
Pirma klaida: rinkomes sukneles pagal katalogą, prieš tai neklausdamos kainos, todėl išsirinkome aišku pačias gražiausias, iš naujos kolekcijos ir be abejo brangiausias :) bet bent jau būsiu pasimatavusi. Jų pagrindinė savybė: daug nėrinių, karoliukų ir ilgi šleifai.* Apsivilkus tokias sukneles kaip Mirabella arba Kenedy, atrodai tikrai prabangiai.
Tada patraukėme į kitą saloną: Sposabella, kuriame teko ilgokai palaukti, galų gale kai sulaukėm savo eilės, darbuotoja pasikvietė kitą klientę. Darbuotoja be jokio entuziazmo vaikštinėjo po saloną, vangiai vykdydama klienčių prašymus. Neapsikentusios su Virginija tokio aptarnavimo lygio ir ignoravimo apsivilkome paltus ir pasukome durų link. Tuomet darbuotoja paklausė: "nieko nebenorėsite?", aš atsakiau "mes persigalvojome".
Trečia vieta, kur mes užsukome buvo Dea Martina. Darbuotoja maloniai paprašė šiek tiek lukterėti, kol pasimatuos kita klientė. Mes patogiai įsitaisėme minkštame fotelyje, pavartėme žurnalus. Kai atėjo mūsų eilė matuotis, ėmėmės kitos taktikos. Pasakėm savo biudžeto ribas :) darbuotoja maloniai parodė sukneles, iškart užsimezgė malonus bendravimas. Be to, paprašėme parodyti pačią pigiausią suknelę, kuri kainavo 400 LT - įdomumo dėlei. Atskleisiu paslaptį: tokia suknutė graži, bet labai paprastutė, be jokių nerinukų ar pasiūvinėjimų, tiesi. Puolėm matuotis, bet paieška ilgai netruko, nes Toma ir Virginija įsimylėjo vieną suknutę, darbuotoja taip pat pasakė, jog iš nuotakos veido iškart matosi, kai randa savo suknelę :) Tos suknutės vardas Carmelita. Ji romantiška, nėriniuota, siūvinėta, pažemintu liemeniu, vientisa. Idealus pasirinkimas: išryškina klubus, nėra atskiro korseto, kuris nėra itin patogus, be to ir kaina optimali. Aš ją ketinu netgi nusipirkti! Todėl galit stoti į eilę, norinčios ją po to perpirkti :) Suknelės nuotraukos nedėsiu, nes tai turi būti staigmena vestuvių dienai.
Pirmadienį nulėkiau užsirezervuoti suknelės, palikau pradinį įnašą, sutarėm dėl gražinimo terminų, dėl papuošalų, veliumo, švarkelio, primatavimo ir viso kito...Gavau du raudonus sutarties lapus :) ir firminių salono saldainių sutarčiai apvainikuoti. Malonus aptarnavimas, norisi dar sugrįžti...
Beje, mano draugėVirginija irgi išsirinko vestuvinę suknelę, todėl jai tereikia jaunikio :) Prašom registruotis į jaunikio kandidatūrą!


*Gudrybė #1: ilgasis šleifas gražiai atrodo per oficialiąją dalį, bet yra be galo nepatogus, todėl vėliau jį galima tiesiog prisegti prie suknelės galo.
Gudrybė #2: ne visuose salonuose leidžia fotografuoti arba reikia susitarti su salono vedėja iš anksto.
Gudrybė #3: Vestuvinių suknelių nuomos salonuose į suknelės nuomos kainą įskaičiuotas ir veliumas, papuošalai, tiaros, plaukų puošmenos, suknelės atlenkimas ar karoliukų nuardymas. Pagal aplinkybes gali būti įskaičiuotas ir švarkelis ar kailinukai.
Gudrybė #4: Kai kuriuose salonuose galima nusipirkti vestuvinių batelių, kurie pritaikyti prie suknelės medžiagos.
Gudrybė #5: suknelė dažniausiai nuomojama 4-5 dienoms. Gali grąžinti nebūtinai jaunieji.

Renkamės kelionę

2009 02 27 Litexpo parodų rūmuose kaip tyčia vyko paroda Viva turas 2009, geroji Pauliaus mamytė pasirūpino bilietais. Mudu tikėjomės, kad visi puls mums siūlyti keliones, apipils dėmesiu, nes juk krizė :) reikia gaudyti kiekvieną potencialų klientą, tuo labiau kad mes buvom super potencialūs klientai :) Tačiau mūsų nuostabai visos kelionių agentūros buvo vangios, kažko išsigandusios, nieks nepuolė nieko siūlyti. Gal todėl, kad jau buvo penktadienio vakaras ir visi pervargę.
Taigi, patiems teko imtis iniciatyvos. Pradžiai, norėjome keliauti į Ispaniją, kuri viliojo savo virtuve, kalba, klimatu. Tačiau skrydžio data: arba kitą dieną po vestuvių arba po savaitės ir tik 7 dienom. Žvalgėmės ir į Italiją, bet vėlgi skrydžio datos netiko. Prisirinkom lankstinukų, gavom šiokį tokį vienintelį katalogą ir nusprendėm intensyviai* rinktis namuose.
Šeštadienį, kol Toma su drauge ieškojo vestuvinės suknelės, Paulius rūpinosi kelione, važiavo į kelionių agentūrą, susirinko keletą pasiūlymų. Vakare abu intensyviai juos lyginom. Žinojom, kad vyksim į Kretos salą, nes tiko ir data (rugpjūčio 6-rugpūčio 16) ir vieta. Suviliojo Graikijos kraštovaizdis, tradicijos, klimatas, Viduržemio jūra, galų gale bus proga išmokti šokti sirtakį :)
Didžiausias galvosūkis buvo viešbutis: dėliojomės kainas, patogumus ir minusus, skaitėm komentarus, žiūrinėjom nuotraukas. Po dviejų dienų svarstymo išsirinkom viešbutį Anastasia 3* (įsikūręs sode, gausus maisto pasirinkimas, viena iš savininkių lietuvė, vietinis oro kondicionierius, šaldytuvas kambaryje, iki miesto centro tik 1 km, o iki paplūdimio 500 m), nors vėlgi dar nesam 100 proc. tikri. Mudu svajojom apie AI (angl.all included), kas reikštų užkandžius bet kuriuo metu, gėrimus neribotais kiekiais ir aišku didesnę kainą, bet pasirinkom HB (angl. half borad) - tik pusryčius ir vakarienę, nes neketinam kiurksot viešbutyje, ketinam lėkt, bėgt, keliaut, važiuot, apsilanyti baruose ir tavernose, stebėti saulėlydžius...

*Parodos metu (iki pirmadienio) galiojo nuolaidos kelionėms.

Jaunavedžių kursai

"Romos katalikų bažnyčia laimina vyro ir moters santuokinį ryšį ir kviečia sužadėtinius dar kartą stabtelėti prieš darant svarbų ir sąmoningą pasirinkimą". Tam tikslui ir mes 2009 02 25 užsirašėme nuo 1991 m. veikiančiame Vilniaus arkyviskupijos šeimos centre į "Sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui kursus". Kursų tikslas - padėti besikuriančiai šeimai, informuoti sužadėtinius apie įsipareigoojimus ir atsakomybę. Misija išties kilni, tiesą sakant ir viliojanti. Centras įsikūręs šalia Aušros vartų, beeinant registruotis į jį plūdo daugybė jaunų žmonių, ant sienų iškabintos nuotraukos bylojo apie jame vykstančius linksmus, įdomius užsiėmimus. dar neprasidėjo kovo mėnuo, o kovą nebėra laisvų vietų!
Nuo kovo 25 - balandžio 15, 18 val. tris savaites mudu klausysimės 6 paskaitų, kurių temos:
1) Santuokos sakramento teisė (dėstys sesuo)
2) Santuokas sakramentas (dėstys 2 teologai, kunigai)
3) Bendravimas šeimoje (dėstys psichologas - psichoterapeutas)
4) Šeimos planavimo būdai. Gyvybės vertė. Vaiko raida nėštumo metu (akušerė ir teologė).
Su nekantrumu laukiame šių užsiėmimų, kurie anot kitų porų iš naujo suartina, padeda nuvalyti dulkes nuo santykių, padeda pažinti vienas kitą, išmoko kitaip žiūrėti į santykius...ir visa tai tik už menką 50 LT auką.

Sužadėtuvių metinės

Nepastebimai praėjo metai nuo mūsų sužadėtuvių...Artėjo ilgasis savaitgalis. Toma sėdėjo darbe, suskambo telefonas. Kitam laido gale pasigirdo Pauliaus balsas:
"Matai kalendoriuje 02 13 diena?" - netikėtai paklausė jis.
"Tądien tu turi būti laisva" - intrigavo toliau.
Toma dar bande spyriotis, kad niekas jai neduos laisvos dienos, bet Paulius buvo kaip visą draugystės laikotarpį ir vėl atkaklus...Pasiekė savo. Toma pasiemusi prašymą nusliūkino pas vadovę, galvodama, ką jai pasakyti. Bet neapsiriko pasakiusi tiesą, kad važiuoja kažkur ir nežino kur :) tik žino, kad reikia šiltai apsirengti. Vadovė su šypsena padėjo parašą ir Toma ant sparnų išskrido iš jos kabineto. Šaukė Pauliui į telefono ragelį : "gavau, gavau laisvą dieną!".
Visą savaitę vyko planavimas Tomai nežinant kelionės maršruto, jiedu pirko kuprinę, krovė daiktus, visą savaitę Paulius Tomai davė daugybę užuominų, lavino ir taip lakią jos vaizduotę. Darbo kolegės intensyviai splėliojo ir pasakinėjo Tomai :)
Ir galiausiai išaušo TAS rytas. Kai visi penktadienį dirbo, Paulius su Toma ir du fainuoliai, linksmuoliai jų draugai Tomas ir Rasa su kuprinėmis sėdo į mašiniuką ir lėkė Tomai nežinoma kryptimi.
Pirmas kelionės taškas - Ryga. Paulius pastatė automobilį prie vieno viešbučio, visi užsidėjo kuprines. Toma galvojo, kad visi patrauks prie viešbučio registratūros, bet kompanija pasuko tolyn...Atėjo į stotį, sėdo į pirmą pasitaikiusį tramvajų ir zuikiais pavažiavo kelias stoteles, išlipo ir ėjo, ėjo...Visą dieną šmirinėjo po Rygą, apsilankė Lido restorane, prisifotografavo. Jaukiai pasėdėjo kavinukėje, paminėjo Valentino dieną, gurkšnodami karštą vyną...
Po viso to ėmė kažkur skubintis. Visi juokavo, kad tuoj išskris lėktuvas, bet Tomos nuostabai priėjo Dauguvos upėje stovintį kruizinį laivą Tallink Regina. Tomai vos akys ant kaktos neiššoko. Tiek buvo džiaugsmo!!!Pirma kelionė laivu ir dar devynaukščiu!!!
Įspūdis toks: daugybė kajučių, koridoriai kilimais kloti, barai, kavinės, parduotuvė, laiptai paauksuotais turėklais, kazino, lošimo automatai, malonus patarnaujantis personalas...
Laivo motoras užburzgė, maloniai vibravo grindys po kojomis, ant stogo visi stebėjo, kaip pamažu jau sutemus "Regina" išplaukia iš Dauguvos upės...Vėliau naktį, laivas jau skubėjo dideliu greičiau, iš po laivo taškėsi purslai - tai stebėti buvo nepakartojama.
Pirma dalis prasidėjo kajutėje, su savo užkandžiais ir linksmybėmis, vėliau vakare kompanija išėjo linksmintis su visais ir šokti. Galiausiai, grįžę į kajutę visi užmigo bangų supimo užliūliuoti. Nepakartojamas jausmas miegoti lovai linguojant, lyg grįžimas atgal į vaikytsę...Prabudus naktį atrodė, jog laivas pasišokinėdamas skrodžia bangas.
Išaušo nuostabus rytas, visi išbandė kajutės patogumus: dušą :) įdomus jausmas maudytis laive. Būtinai išbandykit! Po rytinių švaros ritualų draugai nuskubėjo išbadyti laiviškų pusryčių ir grožėtis Švedijos uolėtais krantais, mažyčiais namukais ant jų, miškais...
"Reginai" prisišvartavus, kompanija puolė kūlversčiais su žemėlapiu rankose į Stokholmą. Aplankė lankytinas vietas, muziejus, laivų laivelių prigrūstą krantinę, pažiūrėjo kaip žaismingai prie karaliaus rūmų keičiasi sargyba, išbandė viešbučio tikrai purius švediškus patalus, keliolika kartų pralėkė su metro, bandė* nusipirkti vakarienei vyno ir kitos dienos 11 val. vėl lipo į laivą, šįkart Tallink Festival.
Ne veltui laivas užvadintas "Festival" (angl.šventė) - jis tiesiog sutvertas švęsti :) šis buvo daug modernesnis, su trim liftais, net dviem klubais ir kavinėm, geresnėm kajutėm ir muzika jose. Gaila, po tokios kelionės visi keleiviai buvo vangesni ir daugiausia tysojo krėsluose :) Laivo išvykimas buvo kelis kartus atidėtas, išplaukė keliom valandom vėliau (kas kėlė baisių minčių), bet galiausiai, jau sutemus pajudėjo - vaizdas pro langus buvo nuostabus. Ypač vėliau, kai pravyngūriavęs pro saleles, laivas išplaukė į jūrą...Tos bangelės ir beribis vanuo...Pasaka!Būtinai pakartosime!

Pabaigai, keletas pastebėjimų:
1) Laive - kas antras lietuvis,už kajutės sienų girdėjosi irgi lietuviška "lietuvių liaudies" šneka.
2) Stokholme per dvi dienas radome virš 10 besivoliojančių gatvėse plaukų gumyčių :)
3) Švedų vaikai tikrai turi savo nuomonę, kurią reiškia visu balsu :)
4) Tipiškas savaitgalio rytas: vyrai vežioja vaikučius su vežimėliais (dažnai po kelis), o moterys bėgioja su šunimis :)
5) Naujiena moterims: naujausia mada - viduržiemy trumpos trikotažinės suknutės.
6) Jų mėgstama sporto šaka: pasivaikčiojimas su slidžių lazdomis be slidžių :)


*Nei vienoj parduotuvėj neradom alkoholio,o mums tereikėjo vyno romantiškai praleisti vakarą. Galiausiai viena pardavėja pasakė: "Jūs niekur negausite vyno, jau vėlu, be to pas mus alkoholiniais gėrimais prekiaujama tik tris kartus per savaitę". Iš ties pagirtina, ar ne?

Šeimos taryba

2009 02 07 susirinko "šeimos taryba", kurią sudarė Toma ir Paulius bei abiejų tėveliai. Tarybos pirmininkas tądien buvo Pauliaus tėvelis, kuris ryžtingai dėstė mintis, siūlė sprendimus ir uždavinėjo klausimus. Klausė "kokios jaunųjų vizijos ir pageidavimai"...Susirinkimo metu buvo parengta strategija ir veiksmų planas, kurį keliais egzemplioriais surašė Pauliaus mama. Tądien buvo suplanuotas biudžetas, apspręstas svečių sąrašas, paskirstyti darbai, aptarti visi vestuvių atributai. Taip vestuvių vaizdas ėmė po truputį ryškėti. Galiausiai vestuvių planas aplaistytas šampanu...

Beje, jaunieji kažkur pametė vestuvių planą ir sąmatą :)

Renkamės bažnyčią

Norint pabaigti kalėdinę dovaną iki galo, reikėjo užtvirtinti mūsų išsirinktą datą bažnyčioje. Civilinės metrikacijos biurą iškart išbraukėm iš savo planų, nes jis nekelia jokių šventinių emocijų, o dvelkia tarybiniais laikais.*
Bažnyčią išsirinkti atrodė nelengva užduotis... Norėjosi jaukios, malonios širdžiai bažnyčios, norėjosi senų tradicijų... Keleta bažnyčių iškart atmetėme, vienos atrodė visai svetimos, kitos didingos ir šaltos...Pauliaus ir Tomos mamytės svajojo apie Kretingos vienuolyną. Apie jienuolius girdėta daug gerų atsiliepimų. Toma užsiėmė paieškomis internete. Paskaitę bernardinų istoriją su Pauliaus tėvėliais nuvykome į Kretingą. Mus priėmė barzdotas, ilgaplaukis vienuolis su rudu abitu perrištu virve. Taigi, 2008 12 27 pas vieluolį registracijos žurnale užsirezervavome rugpjūčio 1 dieną, 17 val. (ankstesnės valandos buvo užimtos). Vienuolis susakė dokumentų sąrašą, kuriuos reikės pateikti prieš santuoką** (net bažnyčia turi daug biurokratinių formalumų). Vėliau stebėjome kitos poros vestuves, kurias vedė šis vienuolis - jos iš ties buvo kažkuo kitokios, neįprastos, vienuolis žaismingai kalbino jaunuosius, juokavo...
Štai šiek tiek Kretingos vienuolyno istorijos:
Grafas Jonas Karolis Chodkevičius, norėdamas atitraukti gyventojus nuo pagonybės ir apsaugoti nuo protestantizmo, 1602 m. Kretingoje pastatė pirmą medinę bažnyčią. Ją prižiūrėti ir valsčiaus gyventojų dvasiniu gyvenimu rūpintis pavedė į Kretingą atvežtiems vienuoliams bernardinams (pranciškonams observantams). Per 1600-1617 m. laikotarpį pastatyta ir nauja mūrinė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus bažnyčia bei bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynas. Vienuolyno ir bažnyčios pastatymui Chodkevičius paskyrė Kretingos dvaro 12-os metų pajamas. Atsinaujinus karams su Švedija, Kretingoje apsistoję švedų kariai 1659 metais apiplėšė ir smarkiai nusiaubė bažnyčią ir vienuolyną. Jiems pasitraukus naujo dvaro savininko Jono Kazimiero Sapiegos lėšomis bažnyčia buvo remontuojama.1940 07 26 vienuolynas bolševikų valdžios uždarytas, kai kurie vienuoliai ištremti, o pastatuose apgyvendinta Raudonoji armija. Bažnyčia ne kartą perstatyta, remontuota, todėl joje yra įvairių stilių - gotikos, renesanso bruožų, 7 barokiniai altoriai. Po centriniu altoriumi yra palaidota didikų bei vienuolių. Ant sienos kabo Jono Karolio ir jo žmonos Sofijos Chodkevičių portretai.




*Pagal CK: jaunavedžiai turi pateikti bažnyčios išduotą išrašą civilinės metrikacijos įstaigai, kurios teritorijoje yra bažnyčia, per 10 d. Jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime nurodyta santuokos data. Jeigu per šį terminą pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.
** Abiejų krikšto liudijimai (toje bažnyčioje, kurioje krikštyti)
Abiejų laisvo stovio liudijimai, kad dar nesame priėmę Santuokos Sakramento (Krikšto bažnyčioje)
Klebono leidimas tuoktis kitoje parapijoje (iš Vilniaus parapijos klebono)
Pažyma apie išklausytus pasiruošimo santuokai kursus (galima bet kur)

Išsirinkome datą

Nuo rudens buvom paskendę darbuose, bet mintyse vis šmėkšteldavo mintis, kad reikia pagaliau išsirintki mūsų šventės datą. Jau artėjo Kalėdos, norėjosi vienas kitam padovanoti kažką ypatingo...Ir kažkaip nejučia abiems kilo mintis padovanoti vienas kitam vestuvių datą... Galvoje sukosi daug minčių: kad tik TĄ dieną nelytų ir nesugadintų nuotraukų, kad TĄ dieną nereikėtų braukti suknelės kraštų per purvynus, kad TĄ dieną nebūtų šalta ir nereiktų suktis į kailinius... Norėjosi, kad visiems būtų šilta ir jauku ir kuo mažiau rūpesčių. Vadovavomės dviem taisyklėmis:
1. Vasara - geriausias vestuvių metas.
2. Jei švęsti - tai po egzaminų sesijos.
Ir galiausiai dūrėm pirštu į 2009 rugpjūčio 1 dieną!

Pradžių pradžia

Pradžių pradžia atsitiko 2008 vasario 16 dieną. Vasario 15 Paulius parlėkęs iš Vilniaus padovanojo Tomai raktelį žiedo dėkle, kurį įvertinęs jos tėvelis pavadino "nerimtu". "Šitas raktas nuo nerimtos spynos"- eksperto žvilgsniu nužvelgęs tarė jis. Be šios keistos dovanos, Paulius liepė Tomai kitądien apsirengti šiltai ir gražiai (kas moters logikoje du priešingi dalykai) ir pakvietė į pasimatymą. Kitą rytą pats atėjo visas išsipustęs, plaukai tvarkingai sušukuoti, kelnių kantas styro...Toma stvėrė termosą, abu sėdo į mašiną ir nurūko Palangos link. Paulius rimtu veidu dar spėjo užklausti: "Toma, pasiemei pasą?".
Išlipo jiedu Palangoje, žingsniavo link Palangos tilto, o Toma sau galvojo: "va nueisim ant Palangos tilto šampano išgerti ir pasibaigs visa staigmena"... Bet Paulius buvo kažkoks keistas, tai gintarinius karolius pas bobutes žiūrinėjo, tai pasiskubinti ragino, tai vėl sustot - arbatos atsigert...Tomos nuostabai jiedu pasuko į meilės alėją. Dar nė sykio jiedu nebuvo jos perėję, nes Tomos kantrybė trūkdavo kažkur pusiaukelėje :) Šįkart Paulius tarė: "tai bus mūsų meilės išbandymas, turi nebambėdama ją visą pereiti meilės kupinu žvilgsniu"...Aišku Toma labai stengėsi, sukaupė visą kantrybę ir žengė meilės alėjos takeliu.
Staiga, nedarbo dienos vidury, Pauliui suskambo telefonas, aptarė Paulius "įtartinus darbinius reikalus". Išjungė telefono garsą.
Šikart kaip niekad nepastebimai pasibaigė meilės alėjos takelis ir nusuko jiedu link Gintaro muziejaus rūmų, Paulius užklausė: "tai kur tą raktelį panaudosi?". Toma apsidairė: aplink vien krūmai, na dar muziejaus rūsio durys :) Tomai besukant galvą, kur įkišti raktelį, priėjo jiedu medinį tiltelį ant kurio kabojo spyna, o ant jos riebiai buvo užrašyta T+P ir užmautas auksinis žiedelis. Paulius tarė: "Gal tavo raktelis čia tinka?". Ir tada Toma drebančia ranka pradėjo taikyti raktelį į spynos skylutę (nes suprato, kad tai jau TA akimirka), ir tik su Pauliaus pagalba atrakino. Tada Paulius paėmė žiedelį ir paklausė: "Ar tekėsi už manęs?"...TAIP, TAIP, TAIP...
Vėliau iš už krūmo išlindo gerieji bendrininkai: Viktorija ir Andrius, kurie saugojo spynelę ir aukso žiedelį... Ačiū jiems!
Ir tada šampanas liejosi laisvai vidury Palangos parko...